Dažniausiai užduodami klausimai

1. Nuo ko pradėti kurti verslą?

Verslo idėja yra pradinis bet kokio verslo taškas. Verslas ir verslininko darbas sukasi aplink verslo idėją. Galvodami apie savo verslą įvertinkite savo turimus resursus (laiką, pažintis, įgūdžius, žinias, pomėgius, turimus įrankius, nekilnojamąjį turtą ir kt.), atkreipkite dėmesį į žmonių poreikius, kurie dar nėra patenkinti, pasidomėkite franšizės galimybėmis.

Idėjų verslui galite semtis iš daugybės šaltinių:
• Jūsų asmeninio poreikio – paslauga ar gaminys, kurio Jums bei Jūsų aplinkiniams trūksta, pavyzdžiui, sporto klubo Jūsų gyvenamojoje teritorijoje, kavinukės, valymo paslaugų, automobilių plovyklos, maisto prekių parduotuvės ir t.t. Pastebėję tokį poreikį, įkurkite savo nuosavą verslą.
• Kitos šalies patirtis – jei lankėtės kitoje šalyje arba Jūsų draugai papasakojo apie Jums patikusią paslaugą ar prekę, tačiau jos dar nėra Lietuvoje – tai gali būti puiki naujo verslo idėja. Pasinaudoję kitų šalių praktika, galite pasisemti idėjų bei mokytis iš tų šalių praktikos.
• Jūsų turimi profesiniai gebėjimai – atsižvelgdami į savo profesinius gebėjimus bei patirtį, galite pradėti savo verslą. Pavyzdžiui, jei turite talentą gaminti skanų maistą, esate puikus dažytojas, esate puiki visažiste ir t.t., tai gali būti Jūsų idėjos pagrindas.
• Internetas – naršydami internete galite ieškoti idėjų, minčių savo naujam verslui. Yra įvairių internetinių puslapių, kuriuose rasite idėjų savo verslui:

http://www.bznstart.lt/
http://vz.lt/smulkusis-verslas
http://www.fransizescentras.lt/
http://www.laikasverslui.lt/
http://www.pelningasverslas.lt
http://www.bmmagazine.co.uk/ (EN)
http://www.businessnewsdaily.com/start-your-business (EN)
http://www.entrepreneur.com/businessideas/index.html (EN)
http://www.meetup.com/cities/lt/vilnius/
http://www.inc.com (EN)
http://www.businessfactorynt.co.uk/biz/ideas-bank/ (EN)
http://sbinformation.about.com/od/business-ideas/a/small-business-ideas.htm (EN)
http://www.coolbusinessideas.com/ (EN)

2. Ar būtina steigti įmonę?

Galiojantys LR teisės aktai nenumato pareigos, norintiems imtis tam tikros veiklos, būtinai steigti įmonę. Alternatyva įmonės steigimui yra individuali veikla. Tai – paprastesnis kelias norintiems pradėti verslą. Individualia veikla, kaip savarankiškai asmens vykdoma veikla, kuria siekiama gauti pajamų per tam tikrą tęstinį laikotarpį, gali užsiimti kiekvienas fizinis asmuo. Tam tikrais atvejais teisės aktai gali nustatyti reikalavimą įsteigti įmonę vykdyti tam tikrą veiklą arba turėti licenciją, leidimą ar kitokį dokumentą, suteikiantį teisę verstis tos rūšies veikla.

3. Kas yra individuali veikla?

Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria verčiantis siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, ir jai būdingas tęstinumas. Individualiai veiklai priskiriama:
• Savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė ar gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi, turint verslo liudijimą;
• Savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi, turint verslo liudijimą;
• Savarankiška sporto veikla;
• Savarankiška atlikėjo veikla.
Individuali veikla yra patogus būdas pradėti verslą nesteigiant įmonės. Lietuvoje individualią veiklą galima vykdyti 2 būdais: su verslo liudijimu arba su individualios veiklos pažyma.

4. Individualios veiklos vykdymas.

Individualią veiklą galima vykdyti dviem būdais:
1. Pagal verslo liudijimą (verslo liudijimas – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį (nepriklausantį nuo gaunamų pajamų dydžio) ir gali verstis tam tikra veikla).
2. Pagal pažymą (pažyma – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra įregistravęs vykdomą veiklą savo gyvenamosios vietos VMI ir gali perstis pažymoje nurodyta veikla).
Esminis skirtumas tarp šių dviejų būdų yra tas, kad įsigijus verslo liudijimą, arba kitaip dar vadinamą patentą, iš anksto reikia sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą - pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuo faktiškai gautų pajamų. Tiesa, su verslo liudijimu galima vykdyti ne visas veiklas, yra baigtinis veiklų sąrašas, kurių vykdymui yra leidžiamas verslo liudijimas.

5. Individualios veiklos privalumai.

Individualios veiklos pradžia ir pabaiga yra greita bei nebrangi: tereikia įsigyti verslo liudijimą arba užsiregistruoti VMI ir gauti pažymą. Nusprendus nutraukti vykdomą veiklą pagal pažymą, pakanka prieš 5 dienas raštu informuoti VMI. Esminis skirtumas tarp individualios veiklos vykdymo būdų yra tas, kad pasirinkęs verslo liudijimą asmuo iš anksto sumoka nustatyto dydžio mokestį ir gali verstis tik griežtai nustatytomis veiklos rūšimis. Pažyma suteikia teisę verstis įvairesne veikla, tačiau pajamų mokestį reikia sumokėti nuo faktiškai gautų pajamų.

6. Individuali veikla ar verslo liudijimas?

Palyginkime individualią veiklą pagal pažymą ir individualią veiklą pagal verslo liudijimą.
Pradedant individualią veiklą pagal pažymą ją reikia įregistruoti VMI. Registruojant individualią veiklą pateikiamas prašymas, joks mokestis nemokamas. Kitas individualios veiklos variantas – veikla pagal verslo liudijimą. Jam įsigyti taip pat pateikiamas prašymas ir reikia sumokėti fiksuotą mokestį. Mokestį sudaro privalomasis sveikatos draudimas (9%), socialinio draudimo įmoka (50% bazinės pensijos) ir pajamų mokestis (15%). Kokio dydžio mokestį jums reikės sumokėti, priklausys nuo laikotarpio, kuriam planuojate įsigyti verslo liudijimą ir nuo veiklos rūšies. Tikslią sumą sužinosite VMI teritoriniame padalinyje, įsigydami verslo liudijimą. Dažniausiai asmuo, vykdantis veiklą pagal verslo liudijimą sumoka mažiau mokesčių nei vykdydamas veiklą pagal pažymą (jei klientai yra privatūs asmenys, o ne įmonės). Taip pat atkreipkite dėmesį, kad kiekviena savivaldybė tam tikrais atvejais teikia mokestines lengvatas asmenims, vykdantiems veiklą pagal verslo liudijimą. Tikslią informaciją apie lengvatas galite sužinoti savo savivaldybėje arba teritoriniame VMI padalinyje.
Verslo liudijimą galima įsigyti mažiausiai 5 dienoms, išskyrus prekybinę veiklą: jai verslo liudijimą galima įsigyti ir 1 dienai. Tuo tarpu individuali veikla pagal pažymą laikoma vykstančia, kol jos vykdytojas nepateikia prašymo apie veiklos nutraukimą.
Tiesa, veiklų, kurias galima vykdyti pagal verslo liudijimą, sąrašas yra gana ribotas. Individuali veikla pagal pažymą šį sąrašą gerokai praplečia. Tikslius veiklų sąrašus, kurias galima vykdyti pagal verslo liudijimą ir pagal pažymą, galite sužinoti VMI teritoriniuose padaliniuose arba VMI internetinėje svetainėje.
Užsiimant individualia veikla pagal pažymą negalima samdyti darbuotojų. Negalima ir verčiantis pagal verslo liudijimą, tačiau galima įtraukti vieną iš šeimos narių. Individualią veiklą galima pradėti, taip sakant, „nuo nulio“ – nereikalingas įstatinis kapitalas – todėl individuali veikla yra idealus sprendimas tik pradedantiems verslą.
Pajamų apskaita vykdant individualią veiklą yra labai paprasta – pildomas pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas, kuriame fiksuojamos pajamos ir išlaidos, o mokestinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuojama bendra jų suma. Įrašai pateikiami VMI metinėje mokesčių deklaracijoje iki kitų metų gegužės 1 dienos. Vykdant veiklą pagal pažymą papildomai įtraukiami laisva forma pateikti inventorizacijos duomenys, kurie taip pat pateikiami metinėje mokesčių deklaracijoje. Mokesčiai už pajamas pagal registruotą individualią veiklą sumokami deklaruojant pajamas. Vykdant individualią veikla pagal pažymą pajamų mokestis yra 15%, tam tikrais atvejais – 5%, VSD mokestis (28,5% nuo apmokestinamųjų pusės pajamų) ir PSD mokestis (9%). Deklaraciją reikia pateikti ir tuo atveju, jei iš individualios veiklos nebuvo gauta jokių pajamų. Dirbant pagal verslo liudijimą visi mokesčiai susimokami iš anksto, tad deklaruojant pajamas jau nieko nebereikia mokėti papildomai.
Prieš pasirinkdami kurio tipo veiklą vykdyti, įvertinkite būsimo verslo ypatumus, veiklos intensyvumą, kitus veiklos aspektus. Tuomet galėsite nuspręsti, kurį individualios veiklos tipą rinktis: veiklą pagal verslo liudijimą ar pagal pažymą.

7. Kaip pradėti? Individuali veikla su pažyma.

Norint pradėti individualią veiklą su pažyma, reikia mokesčių administratoriui (Valstybinei mokesčių inspekcijai, toliau - VMI) pateikti užpildytą nustatytą prašymo registruoti formą. Prašymą mokesčių mokėtojai gali pateikti tokiais būdais: prisijungę prie e. VMI portalo, autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (toliau – Mano VMI), užpildydami popierinius prašymus, juos tiesiogiai įteikdami arba išsiųsdami paštu VMI pagal mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos adresą. Ši veiklos pažyma išduodama neribotam laikotarpiui. Tačiau pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, apskrities VMI privaloma pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, gautų per kalendorinius metus. Daugiau informacijos čia arba trumpuoju numeriu 1882.

8. Kaip pradėti? Verslo liudijimas.

Norint įsigyti verslo liudijimą, pirmiausia reikia patikrinti, ar Jūsų pasirinktai veiklai vykdyti yra išduodami verslo liudijimai. Individualios veiklos, kuria galima verstis, įsigijus verslo liudijimą, rūšių sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“. Nuo veiklos rūšies ar jos porūšio pasirinkimo gali priklausyti mokesčio už verslo liudijimą dydis. Šis dydis priklauso ir nuo verslo liudijimo galiojimo laiko. Teritorinei VMI turite pateikti šiuos dokumentus:
• prašymą verslo liudijimui įsigyti;
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• kitus atskirais atvejais reikalingus dokumentus (dokumentą, kuriuo remiantis gali būti taikomas mažesni s savivaldybės tarybos nustatytas pajamų mokestis, autorinę licencinę sutartį, sudarytą su audiovizualinių kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais, kt.).
Verslo liudijimas išduodamas per 4 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo dienos. Verslo liudijimai gali būti išduodami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui (skaičiuojamam dienomis), kuris gali būti ne ilgesnis kaip iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos ir ne trumpiau kaip 5 kalendorinėms dienoms, o prekybai – 1 dienai, kurios neprivalo eiti paeiliui. Už pajamas, gautas iš atskiros veiklos pagal verslo liudijimą, reikia sumokėti nustatyto dydžio pajamų mokestį iki verslo liudijimo išdavimo dienos. Fiksuoto pajamų mokesčio dydį kasmet nustato kiekvienos savivaldybės taryba. Daugiau informacijos čia arba trumpuoju numeriu 1882.

9. Kaip įsteigti įmonę?

Įmonių steigimas apima procesą nuo sprendimo priėmimo steigti pasirinktos teisinės formos juridinį asmenį (toliau – JA) iki jo įregistravimo JA registre. Nors steigimo procesas visų įmonių panašus, tačiau yra ir skirtumų. Pagrindiniai žingsniai, nepriklausomai nuo pasirinktos teisinės formos, yra šie:
1. Pasirinkti įmonės pavadinimą. Pasirinkus norimą pavadinimą (jis negali sutapti su kitos įmonės ar prekės ženklo pavadinimu), galima kreiptis į JA registrą su prašymu rezervuoti pavadinimą 6 mėnesiams. Vadinasi, per šį laikotarpį niekas kitas negalės įregistruoti įmonės tokiu pačiu pavadinimu, be to, jūs būsite tikri, kad toks pavadinimas yra galimas.
2. Pasirinkti įmonės buveinės adresą. Jei patalpos, kuriose numatoma registruoti JA, nepriklauso nuosavybes teise nei vienam steigėjui, tuomet reikalingas patalpų savininko sutikimas. Jei patalpos įkeistos bankui, pateikiamas ir banko sutikimas.
3. Pasiruošti įmonės steigimo dokumentus:
• Steigimo sutartį (jei steigėjas yra ne vienas) arba steigimo aktą (jei steigėjas vienas). Šiuo dokumentu nustatomos JA steigimo sąlygos.
• Įstatus/nuostatus. Tai – dokumentas, kuriame numatomi JA veiklos tikslai, valdymo organai, jų kompetencija, akcininkų teisės, pareigos ir pan.
• Steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą. Šiuo dokumentu patvirtinami JA valdymo organų nariai (valdyba, vadovas), tvirtinami įstatai/nuostatai. Jei JA steigia vienas asmuo, vietoj protokolo surašomas steigiamasis steigėjo sprendimas. Protokolo ir sprendimo galite nesudaryti, jei valdymo organų nariai yra nurodyti steigimo sutartyje (steigimo akte).
4. Suformuoti įstatinį kapitalą, dalininkų/narių įnašus. Piniginius įnašus įnešti į kaupiamąją JA banko sąskaitą per steigimo dokumentuose nurodytą laikotarpį.
5. Pateikti „popierinius“ dokumentus notarui ir JA registrui arba elektroniniu būdu per JA registro savitarnos svetainę. Registruojant JA elektroniniu būdu, išvengiama dokumentų parengimo išlaidų bei išlaidų notarui.
Registrų centro konsultacinės tarnybos tel. (8 5) 268 8262, trumpasis tel. 1637.

10. Dažniausiai steigiami JA.

• Individuali įmonė;
• Uždaroji akcinė bendrovė;
• Viešoji įstaiga;
• Mažoji bendrija;

11. Ką reikia žinoti steigiant IĮ?

IĮ yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku. IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovas yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma. Įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo. Įmonės turtu tampa tiek savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir individualiai įmonei perduotas turtas, tiek ir įmonės vardu įgytas turtas. IĮ steigimo išlaidos:
• IĮ pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų;
• IĮ registravimas – 30,99 eurų;
• Notaro mokestis – apie 100 eurų;
• Teisinės paslaugos (dokumentų parengimas) – pagal susitarimą.
Privalumai:
1. Nereikia įstatinio kapitalo (palyginimui – UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų);
2. Paprasta išsiimti pelną – IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams;
3. IĮ gali būti tik vienas savininkas. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis.
Trūkumai:
1. Jei verslas nuostolingas, ir IĮ bankrutuoja, savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;
2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais.

12. Ką reikia žinoti steigiant UAB?

UAB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 2 500 eurų. Jei UAB įstatinis kapitalas minimalus (2 500 eurų), jis gali būti formuojamas tik pinigais, ir visa suma sumokama į UAB banko sąskaitą. Jei pasirenkamas didesnis įstatinis kapitalas, dalį jo galima apmokėti turtu (šiuo atveju reikia atlikti turto vertinimą), tačiau visais atvejais pinigai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 % įstatinio kapitalo ir tai turi būti ne mažiau kaip 2 500 eurų. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas – vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
UAB steigimo išlaidos:
• UAB pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų;
• UAB registravimas – 57,34 eurų;
• Notaro mokestis – apie 130 eurų;
• Teisinės paslaugos (dokumentų parengimas) – pagal susitarimą.
Privalumai:
1. Nepasisekus verslui rizikuojama tik tuo turtu, kuris įneštas į UAB;
2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;
3. Yra galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;
4. Galima steigti tiek vienam, tiek su partneriais.
Trūkumai:
1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 2 500 eurų įstatiniam kapitalui suformuoti;
2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo už- mokestį.

13. Ką reikia žinoti steigiant VšĮ?

Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą.
VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas.

Privalumai:
1. Ribota civilinė atsakomybė - dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur);
3. Mokestinės lengvatos - jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 Eur, tai 7 250 eurų yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;
4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;
5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;
6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;
7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.

Trūkumai:
1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;
2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;
3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

14. Ką reikia žinoti steigiant MB?

MB yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas MB prievoles. MB gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas). Nors MB ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, MB nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o MB pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką). Narys gali dirbti MB, tačiau darbo sutartis nesudaroma. MB gali sudaryti darbo sutartis tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai.
Valdymas:
1. Tik narių susirinkimas. Vienas iš narių paskiriamas MB atstovu, kuris iš esmės atlieka vadovo funkcijas;
2. Narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas (šiuo atveju su vadovu sudaroma paslaugų sutartis).

MB steigimo išlaidos:
• MB pavadinimo rezervacija – 16,22 eurų;
• MB registravimas – 51,61 eurų;
• Notaro mokestis – apie 120 eurų;
• Teisinės paslaugos (dokumentų parengimas) – pagal susitarimą.
Privalumai:
1. Ribota narių atsakomybė, t. y. nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą;
2. Nėra reikalavimo suformuoti minimalų įstatinį kapitalą;
3. Mažosios bendrijos narys gali dirbti bendrijoje nesudarydamas darbo sutarties, t.y. nereikia mokėti didelių mokesčių nuo darbo užmokesčio, o lėšų asmeniniams poreikiams gali iš bendrijos gauti išsimokėdamas pelną avansu;
4. Galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, t. y. mažosios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, taip pat galima parduoti ar kitaip perle isti nario teises kitiems asmenims.
Trūkumai:
1. Steigėju/nariu gali būti tik fizinis asmuo, iš viso ne daugiau kaip 10;
2. Kadangi nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno paskirstymo tvarka, bus sunkiau spręsti mažosios bendrijos narių tarpusavio ginčus.

15. Kas yra elektroninis verslas?

Elektroninis verslas – tarptautinių ir nacionalinių sandorių sudarymas elektroniniu būdu: pirkimas, pardavimas, tiekimas, užsakymai, reklama, konsultavimas, įvairūs susitarimai bei dalykinio bendradarbiavimo formos. Elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje.

16. Kaip pradėti elektroninį verslą?

Elektroninio verslo idėją turinčiam žmogui pirmiausia reikia įsigyti internetinį vardą (domeną), vietą tinklalapiui įdiegti (hostingas) ir sukurti patį tinklalapį. Domenas – tai jūsų interneto svetainės adresas (pvz.: tera.lt). Domenas reikalingas kartu su hostingo paslauga tam, kad interneto vartotojai galėtų pasiekti Jūsų interneto svetainę. Tai yra atskira mokama paslauga, kurią kontroliuoja tarptautinės organizacijos, kadangi kiekvie - nas domenas yra unikalus – niekas kitas pasaulyje negali turėti antro tokio domeno, kurį įsigysite. Hostingas (angl. web hosting) – svetainės talpinimo paslauga. Tai – erdvė Jūsų svetainei ir el. pašto dėžutėms.
Privalumai:
• tiesioginis pardavimas galutiniam vartotojui be tarpininkų;
• pateikiama daugiau informacijos apie produktus ir firmą;
• patogesnis ir efektyvesnis pirkėjų aptarnavimas;
• papildomų vartotojų pritraukimas;
• tarptautinio verslo galimybės;
• efektyvesnis vartotojų poreikių tenkinimas;
• grįžtamojo ryšio nauda;
• greitai ir tiksliai bendraujama su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;
• pagerinti priešpardaviminį ir popardaviminį klientų aptarnavimą;
• didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas;
• taupomi ištekliai;
• mažinami kaštai;
• mažesnės kainos;
• produktus ir paslaugas galima pritaikyti sau;
• informacijos apie klientus kaupimas ir apdorojimas;
• žaliavų tiekimo organizavimas elektroniniu būdu;
• patogesnė pervežimų ir tiekimo sistema;
• tobulinama įmonės informacijos sistema;
• galimybės vystyti elektroninį marketingą;
• kuriamas novatoriškos kompanijos įvaizdis.

17. Kas yra verslo planas?

Verslo planas – tai dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstoma, ko įmonė siekia ir kaip ketina savo tikslus įgyvendinti. Tai – patogi priemonė supažindinti su verslo idėja galimus investuotojus. Verslo planas taip pat yra:
• darbinis dokumentas, sudarantis verslo augimo ir plėtros pagrindą. Tai nėra vien dokumentas, kurį reikia parengti, o vėliau pamiršti;
• kontrolinis dokumentas, kurį galima naudoti esamą pažangą lyginant su planuojama.

18. Kas atsakingas už darbų saugą įmonėje?

Smulkiose įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas atlieka darbdavys arba jo įsakymu paskirtas asmuo. Stambiose įmonėse steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (toliau – tarnyba). Jos veiklą reglamentuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveika tos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A1-266/V-575.
Darbdavių, saugos darbe tarnybų specialistų mokymas ir atestavimas: darbdavių, saugos darbe tarnybų specialistų mokymą ir atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais reglamentuo - ja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. A1-287/V-611.

Kiekvienoje įmonėje vykdomi šie instruktavimai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais: 1. Įvadinis. Visi darbuotojai, kai sudaro darbo sutartį (prieš pradėdami dirbti), privalo išklausyti įvadinį instruktavimą ir tai turi būti įforminta Įvadinio instruktavimo registracijos žurnale.
2. Pirminis darbo vietoje. Šį instruktavimą, prieš pradėdami dirbti, privalo išklausyti darbuotojai, kurių veikla susijusi su produktų gamyba, darbo priemonių naudojimu, paslaugų teikimu, medžiagų ir žaliavų laikymu bei naudojimu. Instruktavimas įforminamas Instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.
3. Periodinis darbo vietoje. Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Įforminamas tame pačiame Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale .
4. Papildomas darbo vietoje. Darbuotojus privaloma papildomai instruktuoti, pasikeitus technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų esančioje, darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų. Įforminamas tame pačiame Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.

19. Kur ieškoti darbuotojų?

Darbuotojai – vienas svarbiausių įmonės konkurencinio pranašumo šaltinių, todėl žmogiškųjų išteklių valdymo sistema įmonėje turi būti ir racionali, ir kūrybiška.
Darbuotojų paieškos būdai:
1. Atlikti turimų darbuotojų rokiruotę;
2. Kreiptis į darbo biržą (pasiteiraukite, kokias subsidijas gali pritaikyti Darbo birža, jei samdote pirmajam darbui, jaunuolius iki 29 m., ilgalaikius bedarbius, pensinio amžiaus asmenis ir t.t.)
3. Naudotis virtualiomis paieškų sistemomis: www.cvonline.lt; www.cvbankas.lt; www.cv.lt; www.cvmarket.lt; www.dirba.lt; ir pan.;
4. Kreiptis į mokymo įstaigas (profesinio rengimo centrus, kolegijas, universitetus ir pan.);
5. Prašyti esamų darbuotojų ar pažįstamų, kad rekomenduotų potencialų darbuotoją;
6. Skelbti svetainėje ar regioninėje spaudoje;
7. Kreiptis į darbuotojų paieškos ir atrankos agentūras, kurios už nustatytą mokestį teikia kvalifikuotą darbuotojų paiešką bei atranką pagal darbdavio nurodytus reikalavimus tam tikrai darbo vietai, pvz. www.headex.eu; www.indigroup.lt; www.cvonline.lt; www.afr.lt; www.fontes.lt; www.itc.lt ir kt.

20. Kas yra rinkodara, rinkodaros strategija?

Rinkodara – tai viena svarbiausių verslo planavimo dalių, apimanti didelę dalį pelnui didinti skirto proceso ir pelningos ateities planavimą.
Rinkodaros strategija – nuosekliai išdėstytų ir tarpusavyje suderintų rinkodaros veiksmų visuma, nukreipta numatytiems ilgalaikiams rinkodaros tikslams pasiekti. Rinkodaros sprendimai turi būti pagrįsti rinkos pažinimu ir reagavimu į jos pokyčius.
Klientų pritraukimas ir išlaikymas – pagrindinis raktas į jūsų verslo sėkmę. Svarbiausia užtikrinti, kad jūsų gaminiai (ar paslaugos) tenkintų klientų poreikius ir būtų jiems prieinami (ar prieinamos) ten ir tada, kai jiems jų reikia.
Prieš pradėdami rinkodaros strategijos kūrimą, visų pirma turite išsiaiškinti savo vietą rinkoje, išnagrinėti vidinę bei išorinę aplinką ir išanalizuoti vartotojų poreikius. Tai nusako tokie elementai kaip organizacijos gaminamas produktas ar teikiama paslauga, produkto ar paslaugos kaina, būdai, kuriais jis yra reklamuojamas bei kaip ir kur vartotojai gali juos įsigyti.

21. Kas yra rinkos analizė?

Tai – detalus rinkos galimybių tyrimas ir galimybių išskyrimas, kuris leidžia nustatyti, į kokias visuomenės grupes orientuosime savo veiklą (segmentuojama rinka). Tai priklauso nuo esamos ir prognozuojamos paklausos bei konkurencijos.

22. Kas yra pardavimo procesai?

Pardavimo objektas yra prekė. Prekė - tai visų rūšių paslaugos, darbai, gaminiai, skirti parduoti. Pardavimu laikomas prekės perleidimas pagal pirkimo–pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius, t. y. prekės patekimas pas vartotoją per rinką. Pardavimas įvyksta, kai pardavėjas susitaria su pirkėju dėl kainos.
Pagrindinis pardavimo tikslas yra maksimalios pardavimo apimties užtikrinimas, siekiant patenkinti vartotojų poreikius ir gauti didžiausią pelną. Svarbu - keturi pagrindiniai su rinkodara susiję dalykai: produktas, kaina, reklama ir vieta. Sėkmės garantas – tinkamiems klientams pasiūlytas tinkamas produktas ar paslauga už tinkamą kainą ir tinkamoje vietoje.
Nuo ko pradėti?
Pradėti reikia nuo pasiruošimo. Tam reikėtų atsakyti į tokius pagrindinius klausimus:
1. kam parduoti?
Neužtenka turėti ką parduoti, būtina žinoti ir kam, t. y. kokiems klientams yra skirtos Jūsų prekės (ar tai yra pirmo būtinumo, kasdienai skirtos prekės, ar tai prestižo/prabangos prekės, ar tai specialios paskirties prekės ir pan.), būtina surasti tuos klientus ir juos pasiekti su savo prekėmis bei informacija apie jas.
2. kokia kaina parduoti?
Kaina turi leisti uždirbti norimo dydžio pelną, būti mažesnė už klientui teikiamą naudą, t.y. kainos – kokybės santykis turi būti optimalus, būti konkurencinga rinkoje (tam pagelbėti gali informacija apie konkurentų parduodamų panašių prekių kainas).
3. kur ir kaip parduoti?
Tai yra vietos ir pardavimo būdų pasirinkimas. Nuo vietos pasirinkimo priklauso, ar bus pakankami pirkėjų srautai, ar bus pasiekti tie klientai, į kuriuos Jūsų prekė yra orientuota, kiek kainuos prekybos vietos išlaikymas, ar Jūsų pasirinkta vieta yra klientų matoma (atkreipia dėmesį).
Pardavimo būdų pasirinkimas leidžia apibrėžti kokie pardavimo kanalai bus naudojami (pardavimai per tarpininkus, asmeniniai pardavimai, tiesioginiai pardavimai ir pan.).

Kodėl būtina pasiruošti?
Pasiruošimas pardavimų pradžiai būtinas, nes:
1. Pardavimas – tai esminis įmonės išgyvenimo veiksnys, jo reikšmė įmonės veiklai ir plėtrai yra lemiama.
2. Pardavimų tikslas - ne tik gauti pelną, bet ir suteikti naudą klientui, o finansiškai pajėgi įmonė turi geresnes galimybes užtikrinti geresnes paslaugas sukurti malonesnę aplinką, pasiūlyti įvairias papildomas galimybes ir paslaugas.
3. Reikia numatyti galimas kliūtis ir jas laiku pašalinti.
4. Pasiruošimas sudaro prielaidas sėkmingai veiklos pradžiai.
5. Kryptingas pardavimų planavimas leidžia konkuruoti ir užimti didesnę rinkos dalį.

Efektyvūs pardavimai
Nauja verslo idėja atneš finansinę naudą tik tuo atveju, jei šios idėjos teikiamą naudą pamatys klientai. Pardavimai ir yra ta verslo sritis, kuri perduoda klientui idėjos naudą, o rinkodaros priemonės priverčia klientą ją pamatyti.

Dažnai pardavimo sėkmė priklauso nuo:
• Pardavėjo asmeninių įgūdžių. Geru pardavėju negimstama, to išmokstama;
• Komunikacijos kanalų skaičiaus;
• Prekės naudos klientui parodymo;
• Buvimo labiau matomu;
• Tinkamai paskirstytų įmonės pajėgumų.

23. Ką reikia žinoti pradedant el. prekybą?

Elektroninė prekyba– vienas iš prekybos būdų, kai sutartys sudaromos ir vykdomos naudojant informacines technologijas kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais.
Elektroninė prekyba tai naujas verslas pasižymintis sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais.
Elektroninės prekybos kategorijos:
• Verslas – verslui;
• Verslas – vartotojui;
• Vartotojas – vartotojui;
• Valstybinė institucija – verslui;
• Valstybinė institucija – vartotojui;
• Valstybinė institucija - valstybinei institucijai.

Tikslas
El. prekybos tikslas – naudojant internetines technologijas pagerinti ir išplėsti verslo galimybes.

Privalumai
• Patogu pirkėjams;
• Greitai ir tiksliai bendrauti su darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais;
• Didesnė prekių ir paslaugų pasiūla;
• Didesnis efektyvumas;
• Mažos pradinės investicijos;
• Mažesni kaštai;
• Mažesnės kainos;
• Taupomi ištekliai;
• Taupomas laikas;
• Veikia visą parą be poilsio dienų;
• Neegzistuoja valstybių sienos.

Trūkumai
• Nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esančiomis sistemomis.
• Verslo ir finansinių duomenų apsikeitimo tarp verslo partnerių, klientų saugumo užtikrinimas kainuoja daug ir ši kaina nuolat auga.

Nuo ko pradėti?
Keletas žingsnių, kuriuos reikia atlikti:
• sugalvokite savo parduotuvei internetinį vardą (domeną), pvz. www.mano-parduotuve.lt ir jį nusipirkite.
• pagalvokite ir pasirinkite dizaino sprendimą: vieną iš dizaino šablonų, individualų dizainą, kurį sukurs profesionalai, arba dizainą susikurkite patys;
• pagalvokite ir pasirinkite apmokėjimo būdus, kuriais priimsite pinigus iš savo klientų. Paprasčiausias sprendimas yra pasirašyti sutartį su elektroninių pinigų įstaiga. Turėsite apmokėjimo galimybes ne tik grynaisiais pinigais ir pavedimu pagal išankstinę sąskaitą, bet ir visuose Lietuvos komerciniuose bankuose, spaudos kioskuose, prekybos centruose ir dar daugiau;
• pagalvokite ir pasirinkite pristatymo būdus, kuriais siųsite prekes savo klientams. Dauguma siuntų bendrovių siūlo apmokėjimo pristačius siuntą paslaugą. Kai kurios siuntas pristato tą pačią dieną bei gali pristatyti siuntinius ir į užsienį;
• apmokėkite sąskaitą už el. parduotuvę ir Jūsų parduotuvė bus paruošta startui.
• pradėkite pildyti el. parduotuvės duomenų bazę: informaciniai tekstai, prekių nuotraukos, aprašymai.

24. Kur ieškoti verslo finansavimo galimybių?

Jeigu turite mažąją ar vidutinę įmonę (toliau-MVĮ), ir jums reikia susirasti finansavimo šaltinį, galite pasinaudoti ES struktūrinių fondų subsidijomis, paskolomis arba paskolų garantijomis. Ši parama gali būti teikiama tiesiogiai arba per įvairias programas, administruojama nacionaliniu lygmeniu. MVĮ taip pat gali naudotis savivaldybių teikiama finansine parama bei įvairiomis nefinansinės paramos priemonėmis – programomis ir paslaugomis verslui.

25. Ką daryti norint gauti ES struktūrinių fondų paramą?

Norint gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą, reikia įvertinti ar projektas atitinka priemonėje nustatytas sąlygas ir kriterijus . Projektai finansuojami pagal tam tikras priemones. Pagal numatomo įgyvendinti projekto sritį, reikia susirasti priemonių aprašymus, kuriuose nurodoma, kas tai priemonei laikomas tinkamu pareiškėju, kas (kokios veiklos, kokios priemonės) tomis lėšomis gali būti finansuojama, finansavimo intensyvumas, dydis ir kita svarbi informacija. Verslui skirtas priemones finansuoja Ūkio ministerija.

Kvietimas teikti paraišką
Pareiškėjas gali pateikti projekto paraišką finansavimui gauti tik tada, kai paskelbtas priemonės kvietimas. Kvietime būna nurodyta konkreti informacija apie reikalavimus projektui ir pareiškėjui, reikalingus pateikti dokumentus, numatomą skirti finansavimą.

Parengti paraišką
Pareiškėjas, pretenduojantis gauti finansinę paramą bet kurioje srityje, turi užpildyti paraišką. Paraiška – tai nustatytos formos dokumentas, kurį turi užpildyti ir pateikti kiekvienas ūkio subjektas, norintis gauti finansinę paramą. Paraiška teikiama už priemonės įgyvendinimą atsakingai institucijai. Verslo projektų atveju tai – Lietuvos verslo paramos agentūra.

26. Kaip vyksta verslo pardavimas?

Įmonių pardavimas – tai procedūra, kurios metu įsigyjama naujai įsteigta, veiklos nevykdžiusi ir visiškai parengta darbui įmonė (UAB). Naujos įmonės pardavimo metu pasirašoma akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat parengiami visi reikiami dokumentai, susiję su parduodamos įmonės akcininkų ir vadovo pasikeitimu, kuriuos reikia pateikti Registrų centrui.

Prieš ruošiantis parduoti verslą, reikia atlikti rinkos analizę ir išsiaiškinti, ar jūsų verslas bus patrauklus pirkėjams, gal jau yra didelė tokios pat srities verslų pasiūla rinkoje. Tam tikrais atvejais ilgas nepelningo verslo pardavimo laikotarpis gali atnešti nuostolių ir palankesnis variantas yra verslą likviduoti.
Norint tinkamai įvertinti tikrąją verslo vertę, patartina kreiptis į ekspertus. Paruoškite detalią informaciją apie verslą, įskaitant esamą turtą, žmogiškuosius išteklius, galiojančias sutartis bei kitus įsipareigojimus, potencialiems pirkėjams.

27. Kas yra verslo perdavimas?

Norint palengvinti verslo perdavimą ateinančiai kartai, galima sukurti planą, kuriame būtų šie dalykai: informacija apie verslo pardavimą šeimos ribose, su mokesčiais susijusi informacija, finansavimo galimybės ir informacija apie galimybes pritraukti ekspertus. Įvertinkite pranašumus, trūkumus, pasekmes, gal tai patrauklesnis variantas nei verslo pardavimas tretiesiems asmenims. Įvertinkite savo išėjimo strategiją iš anksto numatant tiek likvidavimo, tiek perdavimo šeimos nariams galimybes. Dėliojant verslo strategija patartina įvertinti priemones tęstinumui užtikrinti ir verslo perdavimo galimybę.

Realiai verslo perdavimas iš vienos kartos kitai kartai paprastai vyksta įteisinant įmonės įsigijimą, išankstinį paveldėjimą arba dovanojimą. Pasirenkant iš šių minėtų variantų reikia atsižvelgti į susijusius mokesčius.

28. Ką reikia žinoti apie verslo uždarymą?

Verslo baigimo procedūros bei joms taikomi norminiai teisės aktai priklauso nuo pasirinktos verslo teisinės formos, t.y. ar nutraukiant veiklą ūkio subjektas veikė kaip fizinis ar kaip juridinis asmuo, ar verslo pabaiga vykdoma savo noru ar priverstinai, koks verslo pabaigos būdas pasirenkamas/yra privalomas, atsižvelgiant į verslo subjekto mokumą/nemokumą.

1. Verslo likvidavimas
Įsiskolinimų neturinčiam verslo subjektui likvidavimas – tai ūkio subjekto aktyvų pavertimo grynaisiais pinigais, visų sąskaitų apmokėjimo ir likusių pinigų ar turto paskirstymo savininkams procesas. Finansinių sunkumų turintys ūkio subjektai turi du kelius: restruktūrizavimo ar bankroto.

1. 1. Fizinio asmens verslo likvidavimas
Individuali veikla - fizinio asmens vykdoma savarankiška veikla, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Individuali veikla pagal verslo liudijimą pasibaigia savaime, jei pagal jį veikiantis ir individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo nesikreipia į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl jo galiojimo pratęsimo. Kadangi verslo liudijimas išduodamas ribotam laikotarpiui ir jis savo esme yra terminuoto galiojimo, taigi, veiklos pagal verslo liudijimą baigimas jokių specialių procedūrų nereikalauja. Verslo liudijimus galima pasitikrinti VMĮ internetinėje svetainėje, įvedus verslo liudijimo numerį.

Nusprendus nutraukti individualią veiklą pagal pažymą, galima tai be apribojimų padaryti bet kuriuo metu, pateikus pranešimą apie veiklos nutraukimą mokesčių administratoriui nepriklausomai nuo asmens turimų kreditorių skaičiaus, įsipareigojimų jiems dydžio ir pan.. Apie veiklos nutraukimą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki veiklos nutraukimo. Nuolatinis Lietuvos gyventojas pateikia pranešimo Forma FR0792, nenuolatinis - Forma FR0224. Dokumentus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Elektroninę deklaravimo sistemą.

Fiziniai asmenys, veikdami pagal individualią veiklą, už veiklos rezultatus atsako visu savo turtu kaip neribotos civilinės atsakomybės ūkio subjektai. Jei veikla baigiama dėl nemokumo, teismo ar kita tvarka vykdytinais pripažinti jo įsipareigojimai priverstinai turi būti įvykdyti (ar atitinkamas nuostolių atlyginimas išieškotas) per antstolį, pvz., išieškant iš asmens asmeninio turto, nurašant lėšas iš jo sąskaitų ir pan.

1. 2. Juridinio asmens verslo nutraukimas
Juridinio asmens likvidavimas gali būti savanoriškas arba priverstinis.

Juridinių asmenų likvidavimą reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai:
• Civilinis kodeksas;
• Juridinių asmenų registro nuostatai;
• Atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai:
• Įndividualių įmonių įstatymas;
• Ūkinių bendrijų įstatymas;
• Akcinių bendrovių įstatymas;
• Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas;
• Žemės ūkio bendrovių įstatymas;
• Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas.
• Pagal Civilinį kodeksą, juridiniai asmenys baigia savo veiklą reorganizavimo (CK 2.96-2.103 straipsniai) arba likvidavimo (CK 2.106-2.113 straipsniai) būdu.

1.2.1. Reorganizavimas
Reorganizavimas – tai juridinio asmens veiklos nutraukimas, be likvidavimo procedūros keletą tos pačios teisinės formos juridinių asmenų jungiant ar reorganizuojamą juridinį asmenį skaidant.

Juridinių asmenų jungimo būdai:
Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens.
Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį.

Juridinių asmenų skaidymo būdai:
Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims.
Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos.

1.2.2. Likvidavimas
Įmonės likvidavimas yra tokia juridinio asmens veiklos baigtis, kai jo veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims (CK 2.106-2.113 straipsniai). Juridiniam asmeniui likviduoti paskiriamas likvidatorius.

Jei juridinis asmuo turi finansinių sunkumų ir nutraukdamas veiklą negali atsiskaityti su visais kreditoriais

29. Kaip vyksta reorganizavimo procedūra?

1. Rengiamos reorganizavimo sąlygos, tęsiančių veiklą ir naujai sukuriamų bendrovių nauji įstatai bei reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių 3 paskutinių metų metinė finansinių ataskaitų rinkiniai; dokumentuose detaliai numatoma, kokiu būdu bus vykdomas reorganizavimas, kaip paskirstomas reorganizavime dalyvaujančių įmonių turtas, teisės ir pareigos, kokia tvarka vieno juridinio asmens dalyviai taps kito juridinio asmens dalyviais ir kt.
2. Reorganizavimo sąlygas vertina audito įmonė ir pateikia vertinimo ataskaitą. Šis punktas netaikomas, jei visi kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės akcininkai su tuo sutinka;
3. Valdymo organai parengia raštiškas ataskaitas apie numatomą reorganizavimą. Šis punktas netaikomas AB skaidymo atveju, jei visi kiekvienos skaidymo būdu reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios akcinės bendrovės akcininkai, su tuo sutinka. UAB šis punktas taikomas tik tuo atveju, kai to pareikalauja akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų;
4. Ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną reorganizavimo sąlygos ir jų vertinimo ataskaita pateikiamos Juridinių asmenų registrui (JAR);
5. Apie parengtas reorganizavimo sąlygas skelbiama viešai;
6. Akcininkai ir kreditoriai susipažįsta su minėtais reorganizavimo dokumentais;
7. Kreditoriai pateikia reikalavimus dėl prievolių vykdymo papildomo užtikrinimo;
8. Visuotiniai akcininkų susirinkimai (VAS) priima sprendimus reorganizuoti bendroves, patvirtina reorganizavimo sąlygas, taip pat pakeičiami tęsiančių veiklą bendrovių įstatai ar priimami sukuriamų naujų bendrovių įstatai;
9. Reorganizavimo dokumentus patvirtina notaras;
10.Juridinių asmenų registre registruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos bendrovės, pakeisti tęsiančių veiklą bendrovių įstatai, išregistruojamos pasibaigiančios bendrovės;
11. Reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos perduodamos po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms.
Reorganizavimą galima atlikti per 2-3 mėn. Tačiau tai priklauso ir nuo to, kaip greitai parengiamos ir suderinamos reorganizavimo sąlygos, pateikiama audito įmonės ataskaita, ar kreditoriai pareiškia reikalavimus ir pan.