Verslo kliūčių žemėlapis: kokių miestų įmonėms lengviausia?

Pirmoje vietoje esančios Neringos verslo laisvės indeksas – 184% Lietuvos vidurkio, Vilniaus – 144%, Kauno 122% – tokius skaičius pristato „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“, kurį antrus metus iš eilės nupiešė „Citadele“ bankas.

 

„Neringa yra stulbinantis fenomenas – tiek verslumo, tiek ir regiono, kuriame tiesiog gera gyventi, prasme. Nepaisant egzistuojančios susisiekimo atskirties ir turizmo verslo sezoniškumo, šioje savivaldybėje 1.000 gyventojų tenka net 62 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės 2 kartus daugiau už šalies vidurkį. Veikiančių įmonių skaičius Neringoje pernai didėjo sparčiausiais tempais. Be to, ši savivaldybė kartu su Vilniaus miestu ir Klaipėdos rajonu yra vienintelės trys Lietuvos teritorijos, kuriose gyventojų skaičius jau 5 metus iš eilės ne mažėja, o nuolat auga“, – komentuoja Giedrė Kubiliūnienė, „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė.

 

 

Nuotaikos šviesesnės

 

Rengiant „Verslo kliūčių žemėlapį“ savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 33 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai. Sudarant žemėlapį remtasi ir statistiniais duomenimis apie ūkio subjektų veiklą.

 

„Tebesitęsiantis namų ūkių vartojimo, eksporto apimčių ir tuo pačiu visos ekonomikos augimas atsispindi ir kiek pagerėjusiose įmonių vadovų nuotaikose. Palankiai verslo aplinką vertinančių verslininkų dalis per metus padidėjo nuo 14 iki 26%. Kita vertus, optimistinės nuotaikos vyrauja toli gražu ne visoje Lietuvoje – regionų atskirtis išlieka didelė, savivaldos institucijos dažnai nėra susipažinusios su vietos verslo poreikiais, o apie ilgalaikę plėtrą galvojančius verslininkus labiausiai gąsdina emigracijos mastai ir kainų augimas“, – nurodo p. Kubiliūnienė.

 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojų skaičiui mažėjant, mažų ir vidutinių įmonių bei jų darbuotojų skaičius kasmet auga. Smulkaus verslo koncentracija šiemet pasiekė rekordinius mastus – 1.000 gyventojų tenka 29,1 įmonės (2016 m. – 27,5 įmonės).

 

„Nors pernai gyventojų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 40.000, tačiau mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų skaičius išaugo beveik 10.000. Tai dar kartą liudija smulkaus verslo svarbą visai šalies gerovei, o atliktas „Verslo kliūčių žemėlapio“ tyrimas rodo, jog didžiausią dėmesį privalu skirti regioninės verslo atskirties mažinimui“, – teigia p. Sutkus.

 

„Verslo kliūčių žemėlapio“ sudarytojai pabrėžia, kad net 66% apklaustų šalies įmonių vadovų Vilniaus regioną vadina palankiausia vieta smulkiajam ir vidutiniam verslui. 12% verslo rojumi įvardijo Kauno, 9% – Klaipėdos regioną.

 

Ketvirtoje vietoje pagal verslo laisvės indeksą atsidūrė Palangos m. savivaldybė (121% šalies vidurkio), verslo kliūčių žemėlapyje per metus pakilusi net per 16 pozicijų. Didele įmonių koncentracija išsiskiriančiame kurorte sudarytos sąlygos verslui palankiai buvo įvertintos tiek verslo asociacijų, tiek savivaldybių administracijų atstovų.

 

Penktoje vietoje, tyrimo duomenimis, šiemet atsidūrė Druskininkai (119%), po jų rikiuojasi Elektrėnai (117%), Kauno rajonas (113%), Vilniaus rajonas (112%), Mažeikių rajonas ir Birštonas (po 108%).

 

Tauragės fenomenas

 

Savivaldybių, turinčių žemiausią verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Jurbarko rajonas (indeksas – 57% Lietuvos vidurkio), Visaginas (57%), Šilalės rajonas (58%), Pagėgiai (58%), Molėtų rajonas (59%).

 

„Šiemet verslo barjerų „epicentras“ iš Šiaurės Rytų Lietuvos persikėlė į pasienio su Rusija rajonus, pirmiausia – į Tauragės apskritį. Net pusė apklausoje dalyvavusių Tauragės apskrities įmonių regiono verslo aplinką įvertino nepalankiai. Tuo tarpu Panevėžio regiono įmonės šiais metais pozityviau įvertino regione esančias sąlygas verslo plėtrai nei pernai, be to, šiame regione sparčiai augo ir veikiančių įmonių skaičius“, – pastebi p. Kubiliūnienė.

 

Į VŽ klausimą, kuo būtų galima paaiškinti tokį Tauragės apskrities žingsnį atgal, banko atstovė pripažino, jog tai savotiškas fenomenas: „Prieš kelias savaites šis regionas buvo pripažintas kaip iniciatyviausias, pritraukiantis grįžti emigrantus ir skatinantis čia kurti verslą. Tačiau ir pačių įmonių atstovai prastai vertino sąlygas, ir įmonių skaičiaus palyginti nedidelis augimas rodo, kad čia padėtis nėra gera“.

 

Vertina skirtingai

 

Tyrime dalyvavę verslininkai ir asociacijų vadovai didžiausiomis šiemetinėmis verslo kliūtimis įvardijo mokesčių naštą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, biurokratinį reguliavimą ir sąnaudų augimą.

 

Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje daugiausia nerimo kelia gyventojų emigracija – ją kaip didžiausią socialinę grėsmę verslui įvardijo 46% apklaustų įmonių. Tarp ekonominių grėsmių daugiausia verslininkų išskyrė darbo jėgos mokesčius (34%) bei kainų augimą (31%).

 

„Nors įmonių vadovai aiškiai identifikuoja grėsmes ir problemas, norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo klausimus. Tyrimas atskleidė, jog ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams ruošiasi vos 5%. šalies mažų ir vidutinių įmonių. Mažas dėmesys inovacijų diegimui negali nekelti susirūpinimo. Juolab kad gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė“, – p. Kubiliūnienė.

 

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą.